by Socialinė atsakomybė – mada ar tikrovė?
Kalbėti apie socialiai atsakingą verslą Lietuvoje pastaruoju metu tapo beveik privaloma. Kiekviena save gerbianti įmonė turi „tvarumo strategiją”, „atsakomybės ataskaitą” ir bent vieną nuotrauką iš medžių sodinimo akcijos. Klausimas tik vienas – ar tai realūs pokyčiai, ar tik gerai suvaldytas įvaizdžio projektas?
Reikia pripažinti: dalis Lietuvos įmonių iš tiesų daro kažką prasmingo. Bet kita dalis tiesiog perka sau gerą reputaciją pigiai.
Kas iš tiesų veikia
Paimkime kelis konkrečius pavyzdžius. „Lidl Lietuva” pastaraisiais metais gerokai sumažino plastikinės pakuotės kiekį ir pradėjo dirbti su vietiniais tiekėjais. Tai ne filantropija – tai verslo modelio keitimas, kuris reikalauja investicijų ir ryžto. Panašiai elgiasi „Ignitis”, kuris, nors ir kritikuojamas dėl kainų, vis dėlto realiai perkelia kapitalą į atsinaujinančią energetiką.
Smulkiojo verslo sektoriuje situacija įdomesnė. Nemažai nedidelių Lietuvos įmonių – tarkime, ekologiško maisto gamintojai ar vietiniai amatininkai – socialinę atsakomybę gyvena kasdien, net nevadindami to gražiu terminu. Jie moka sąžiningą atlyginimą, nenaudoja cheminių medžiagų, bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis. Ir daro tai ne todėl, kad taip liepia ESG ataskaita.
Kur slypi apsimetimas
Tačiau reikia kalbėti ir apie kitą pusę. Lietuvos rinkoje gausu įmonių, kurios socialinę atsakomybę supranta kaip vienkartinę auką labdaros fondui prieš Kalėdas arba kaip spalvingą skyrių metinėje ataskaitoje. Tuo tarpu tų pačių įmonių darbuotojai gauna minimalų atlyginimą, dirba viršvalandžius be papildomo užmokesčio, o aplinkosauginiai reikalavimai atitinkami tik todėl, kad taip reikalauja įstatymas.
Tai vadinama greenwashing arba socialwashing – ir tai yra ne smulki klaida, o sąmoningas vartotojų ir partnerių klaidinimas. Deja, Lietuvoje už tai praktiškai niekas neatsako.
Praktiniai patarimai tiems, kurie nori rimtai
Jei įmonė iš tiesų nori kurti socialiai atsakingą verslą, o ne tik atrodyti atsakinga, keletas dalykų yra neišvengiami:
- Pradėkite nuo vidaus. Darbuotojų gerovė, sąžiningas atlyginimas ir skaidri komunikacija – tai pagrindas. Jokia išorinė akcija to nepakeis.
- Nemeluokite skaičiais. Jei sumažinote CO₂ emisiją 2%, sakykite 2%, o ne „žymiai sumažinome”.
- Pasirinkite vieną sritį ir dirbkite giliai. Geriau daryti vieną dalyką nuosekliai nei dešimt dalykų paviršutiniškai.
- Leiskite save kritikuoti. Įmonės, kurios vengia nepatogių klausimų, paprastai turi ką slėpti.
Tarp žodžių ir veiksmų – vis dar per didelis atstumas
Lietuvos verslas socialinės atsakomybės kelyje padarė tam tikrą pažangą – tai neginčijama. Bet kol socialinė atsakomybė bus traktuojama kaip rinkodaros įrankis, o ne kaip verslo pagrindas, tol ir rezultatai bus kosmetiniai. Vartotojai, beje, tai jaučia. Jaunesnė karta ypač – ji jau seniai išmoko atskirti autentišką įsipareigojimą nuo gražiai supakuotos tuštybės. Įmonėms, kurios to dar nesupranta, laikas bėga. Ir ne metaforiškai.