by Kai verslas tampa kažkuo daugiau nei pelnas
Prisimenu pokalbį su vienos Vilniaus IT įmonės vadove. Ji pasakojo, kaip prieš penkerius metus jų organizacija buvo tipiška startuolių kultūros įmonė – pufai, stalo futbolas, nemokava kava. Bet žmonės vis tiek keitėsi kaip pirštinės. Kol vieną dieną nesuprato paprasto dalyko: darbuotojai nori dirbti ne tik dėl atlyginimo ar pramogų, bet ir dėl prasmės. Tada pradėjo rimtai galvoti apie socialinę atsakomybę. Rezultatas? Per trejus metus darbuotojų kaita sumažėjo nuo 28% iki 11%.
Baltijos šalyse socialinė atsakomybė ilgai buvo laikoma kažkokiu Vakarų prašmatnumu. Dabar situacija keičiasi žaibišku greičiu. Estijos, Latvijos ir Lietuvos įmonės vis labiau supranta, kad CSR (corporate social responsibility) nėra tik gražus etiketės lipdukas ant įmonės fasado. Tai realus įrankis, kuris tiesiogiai veikia darbuotojų motyvaciją, lojalumą ir norą likti organizacijoje.
Kodėl jaunesni darbuotojai balsuoja kojomis
Jei manote, kad millennials ir Z kartos atstovams užtenka gero atlyginimo – esate gerokai atsilikę nuo realybės. Tyrimai rodo, kad Baltijos šalyse net 73% jaunesnių nei 35 metų darbuotojų sako, jog įmonės vertybės ir socialinė atsakomybė jiems yra labai svarbios renkantis darbdavį. Ir tai nėra tik gražūs žodžiai apklausose.
Latvijos rinkodaros agentūros vadovas man pasakojo istoriją, kaip prarado talentingą dizainerę. Ji išėjo į mažesnį atlyginimą gaunančią poziciją konkurentų įmonėje vien todėl, kad ta organizacija aktyviai rėmė gyvūnų prieglaudas ir turėjo aiškią aplinkosaugos politiką. „Aš noriu eiti gulti vakare ir žinoti, kad mano darbas prisideda prie kažko gero”, – pasakė ji išeidama. Skaudu, bet pamokominga.
Estijoje atliktas tyrimas parodė, kad įmonės, turinčios aiškią ir įgyvendinamą socialinės atsakomybės strategiją, vidutiniškai 40% greičiau užpildo laisvas darbo vietas. Žmonės tiesiog nori ten dirbti. Jie patys ieško tokių darbdavių, rekomenduoja juos draugams, dalijasi įmonės skelbimais socialiniuose tinkluose.
Kai darbuotojai jaučiasi dalimi didesnio tikslo
Viena didžiausių problemų šiuolaikiniame darbo pasaulyje – prasmės trūkumas. Žmonės dirba, atlieka užduotis, gauna atlyginimą, bet jaučiasi kaip mašinos dalis. Socialinė atsakomybė čia tampa tiltu tarp kasdienio darbo ir didesnio tikslo.
Lietuvos finansų sektoriaus įmonė, kurią pažįstu, įvedė programą, kur darbuotojai gali skirti vieną darbo dieną per ketvirtį labdarai – padėti senelių namuose, tvarkyti miesto parkus, mokyti vaikus finansinio raštingumo. Įdomiausia, kad šios dienos skaičiuojamos kaip darbo laikas ir apmokamos. Rezultatas? Darbuotojų pasitenkinimo indeksas išaugo 34 punktais per metus. Žmonės pradėjo kalbėti apie savo darbą kaip apie kažką daugiau nei tik sąskaitos papildymą.
Latvijos gamybos įmonė nuėjo dar toliau – kiekvienam darbuotojui per metus skiria 200 eurų fondą, kurį jis gali paaukoti bet kuriai labdaros organizacijai pagal savo pasirinkimą. Įmonė tik administruoja procesą. Skamba nedaug? Bet psichologinis efektas milžiniškas. Darbuotojai jaučiasi įgalioti, vertinami, matomi kaip individualūs žmonės su savo vertybėmis.
Aplinkosauga kaip įsitraukimo katalizatorius
Baltijos šalys turi stiprią gamtos saugojimo tradiciją. Mes čia augome su miškais, ežerais, jūra. Todėl aplinkosaugos iniciatyvos darbe rezonuoja ypač stipriai. Tai nėra abstrakti tema – tai asmeniškai svarbu daugeliui žmonių.
Estijos logistikos įmonė įdiegė sistemą, kur darbuotojai gauna taškus už ekologiškus sprendimus – važiavimą dviračiu į darbą, atliekų rūšiavimą, popierinių dokumentų mažinimą. Šiuos taškus galima keisti į papildomas atostogų dienas ar aukas aplinkosaugos organizacijoms. Programa tapo tokia populiari, kad darbuotojai patys pradėjo siūlyti naujas idėjas, kaip įmonė galėtų būti žalesnė.
Lietuvos maisto pramonės įmonė sumažino plastiko naudojimą 67% per dvejus metus. Bet svarbiausia – šiame procese aktyviai dalyvavo darbuotojai. Jie formavo darbo grupes, siūlė sprendimus, testavo alternatyvas. Vadovybė sako, kad tai buvo vienas geriausių komandos stiprinimo projektų, kokius tik yra turėję. Žmonės jautėsi ne tik darbuotojais, bet ir pokyčių dalimi.
Bendruomenė prasideda nuo savo žmonių
Įdomu tai, kad socialinė atsakomybė veikia kaip bumerangas. Įmonės, kurios rūpinasi išorine bendruomene, dažniausiai geriau rūpinasi ir savo vidine bendruomene – darbuotojais. Tai tarsi kultūros klausimas.
Latvijos IT įmonė, aktyviai remianti vietines mokyklas technologijų švietimu, tuo pačiu įvedė ir išplėstinę savo darbuotojų mokymų programą. Vadovas paaiškino logiką: „Jei tikime, kad švietimas svarbus visuomenei, tai jis svarbus ir mūsų žmonėms.” Dabar kiekvienas darbuotojas turi 2000 eurų metinį biudžetą profesiniam tobulėjimui. Kaita? Beveik nulė.
Estijos statybų kompanija, kuri stato socialinio būsto projektus, įvedė ir savo darbuotojams palankias būsto įsigijimo programas – paskolas be palūkanų pirmajam įnašui, garantijas bankams. Filosofija paprasta: jei mes kuriame namus kitiems, turime padėti ir savo žmonėms turėti namus. Darbuotojai tai vertina labiau nei bet kokį bonusą.
Skaidrumas ir autentiškumas – ne tik madinga frazė
Viena didžiausių klaidų, kurią daro įmonės Baltijos šalyse – tai greenwashing arba socialwashing. Kai skelbiama apie didžiulius CSR projektus, bet realybėje tai tik PR kampanija be realaus turinio. Darbuotojai mato šį veidmainystę pirmieji ir reaguoja atitinkamai.
Lietuvos prekybos tinklas pateko į nemalonią situaciją, kai viešai skelbė apie rūpinimąsi darbuotojais, tuo pačiu metu sandėliuose žmonės dirbo viršvalandžius be kompensacijos. Informacija nutekėjo į žiniasklaidą, įmonės reputacija nukentėjo, o darbuotojų kaita išaugo dvigubai per pusmetį. Pamoka brangi, bet aiški.
Priešingai, Estijos mažmeninės prekybos įmonė viešai pripažino, kad jų darbo sąlygos nėra idealios, bet paskelbė konkrečią trejų metų planą, kaip jas gerins. Įtraukė darbuotojus į diskusijas, reguliariai ataskaitavo apie progresą. Rezultatas? Darbuotojai įvertino sąžiningumą ir daugelis nusprendė likti, nes matė realius pokyčius.
Autentiškumas čia raktas. Geriau padaryti mažiau, bet tikrai, nei žadėti kalnus ir neįvykdyti. Darbuotojai vertina nuoširdumą labiau nei tobulumą.
Kaip pradėti, jei dabar neturite nieko
Girdžiu dažnai: „Mes per maži CSR programoms”, „Neturime biudžeto”, „Tai tik didelėms korporacijoms”. Nesąmonė. Socialinė atsakomybė neprasideda nuo biudžeto – ji prasideda nuo požiūrio.
Latvijos mažas dizaino studija su 12 darbuotojų neturi didelių pinigų labdarai. Bet jie skiria 5% savo darbo laiko pro bono projektams vietos NVO. Darbuotojai patys renka, kuriems projektams padės. Tai kainuoja įmonei laiko, bet ne didelių pinigų. O efektas komandai – milžiniškas.
Lietuvos buhalterijos įmonė pradėjo nuo paprasto dalyko – leido darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu vieną dieną per savaitę. Tai sumažino jų anglies pėdsaką (mažiau kelionių) ir pagerino darbo-gyvenimo balansą. Kainavo? Nieko. Tik požiūrio pasikeitimą.
Štai keletas konkrečių žingsnių, kaip pradėti:
Paklauskite savo žmonių, kas jiems svarbu. Gal tai aplinkosauga, gal gyvūnų gerovė, gal vaikų švietimas. Nereikia spėlioti – tiesiog paklausti.
Pradėkite nuo vidaus. Ar jūsų darbo sąlygos geros? Ar atlyginimai sąžiningi? Ar darbuotojai jaučiasi saugūs ir gerbiami? CSR prasideda nuo savo žmonių.
Rinkitės vieną sritį ir darykite ją gerai, o ne dešimt sričių paviršutiniškai. Geriau būti žinomiems kaip įmonė, kuri tikrai padeda vietiniam gyvūnų prieglaudai, nei turėti dešimt smulkių iniciatyvų, kurios niekas nepastebi.
Įtraukite darbuotojus į sprendimus. Leiskite jiems balsuoti, kam aukoti, kokius projektus remti, kaip organizuoti savanorišką veiklą. Kai žmonės dalyvauja sprendimuose, jie jaučiasi įsitraukę.
Komunikuokite nuoširdžiai. Pasakokite, ką darote ir kodėl. Bet nepūskite, nepagražinkite, nebūkite dirbtinai iškilmingi. Kalbėkite kaip normalūs žmonės.
Kai skaičiai patvirtina intuiciją
Grįžkime prie skaičių, nes versle jie vis tiek svarbūs. Baltijos šalyse atlikti tyrimai rodo įspūdingus rezultatus. Įmonės su stipriomis CSR programomis vidutiniškai turi 32% mažesnę darbuotojų kaitą nei sektoriaus vidurkis. Tai reiškia mažesnes įdarbinimo išlaidas, mažesnį žinių praradimą, stabilesnę komandą.
Darbuotojų įsitraukimo rodikliai tokiose įmonėse vidutiniškai 27% aukštesni. O įsitraukę darbuotojai yra produktyvesni, kūrybiškesni, mažiau serga, geriau aptarnauja klientus. Tai ne šalutinė nauda – tai tiesioginė verslo vertė.
Estijos tyrimas parodė, kad įmonės su stipria CSR kultūra 2,5 karto greičiau pritraukia talentus. Jų darbo skelbimai gauna daugiau atsakymų, kandidatai labiau motyvuoti, atrankos procesas trumpesnis.
Lietuvoje atlikta studija atskleidė, kad 68% darbuotojų rekomenduotų savo įmonę kaip gerą darbovietę, jei ji turi aiškią ir įgyvendinamą socialinės atsakomybės strategiją. Palyginkite su 34% įmonėse be tokių programų. Darbuotojų rekomendacijos – vienas geriausių įdarbinimo kanalų.
Bet gal svarbiausia – žmonės tiesiog laimingesni. Ir laimingi darbuotojai kuria geresnius produktus, teikia geresnę paslaugą, generuoja geresnes idėjas. Tai ne romantika – tai verslo logika.
Kai verslas ir vertybės eina koja kojon
Baltijos šalys turi unikalią poziciją. Mes nesame didžiulės ekonomikos su neribotos resursais, bet esame pakankamai lanksčios, inovatyvios ir vertybiškai orientuotos visuomenės. Socialinė atsakomybė čia nėra importuota Vakarų mada – ji rezonuoja su mūsų kultūrine DNR.
Matau, kaip įmonės po truputį keičiasi. Ne todėl, kad privalėtų, o todėl, kad supranta – tai veikia. Darbuotojai nori dirbti vietose, kurios atitinka jų vertybes. Jie nori jaustis dalimi kažko didesnio. Ir įmonės, kurios tai supranta, laimi talentų karą.
Socialinė atsakomybė nėra išlaidos – tai investicija. Investicija į žmones, kurie kuria jūsų verslą. Investicija į kultūrą, kuri pritraukia geriausius. Investicija į prasmę, kuri laiko žmones ilgiau nei bet koks bonusų paketas.
Taigi klausimas nėra „ar galime sau leisti CSR programas”, o „ar galime sau leisti jų neturėti”. Baltijos šalių darbo rinka tampa vis konkurencingesnė, talentai vis reiklesni, jaunosios kartos vis labiau vertybiškai orientuotos. Įmonės, kurios tai ignoruoja, atsidurs nuolatinėje darbuotojų kaitos spiralėje, kol pagaliau supras – žmonės nori kažko daugiau nei tik darbo. Jie nori prasmės. Ir jūs galite jiems ją suteikti.