by Kodėl bankai nepasakoja viso tiesos apie kredito sąlygas
Kai ateini į banką su prašymu sumažinti būsto kredito įmoką, pirmiausia išgirsi apie refinansavimą ar būsto perkainojimą. Banko darbuotojas su šypsena veide pasiūlys užpildyti paraišką, sumokėti už nekilnojamojo turto vertinimą ir laukti sprendimo. Tačiau štai ko jie tau nepasakys: yra būdų sumažinti mėnesinę įmoką be visų šių procedūrų, be papildomų išlaidų ir be ilgo laukimo.
Bankai yra verslo įmonės, ir jų tikslas – uždirbti pinigus. Kuo ilgiau mokėsi didesnę įmoką, tuo daugiau palūkanų jie gauna. Todėl tikėtis, kad banko konsultantas tau pasiūlys paprasčiausią ir pigesnį būdą sumažinti įmoką, būtų naivoka. Dažniausiai tau bus pasiūlytas tas variantas, kuris bankui yra naudingiausias, o ne tau.
Realybė tokia, kad daugelis žmonių moka didesnę kredito įmoką nei galėtų, tiesiog todėl, kad nežino apie alternatyvias galimybes. Ir tai nėra atsitiktinumas – tai sistemiškas informacijos trūkumas, kurį bankai palaiko sąmoningai.
Kredito trukmės pratęsimas: paprasčiausias būdas, apie kurį tylima
Pats paprasčiausias būdas sumažinti mėnesinę įmoką – pratęsti kredito grąžinimo laikotarpį. Jei turi 20 metų kredito sutartį, gali paprašyti pratęsti ją iki 25 ar net 30 metų. Matematika paprasta: tą pačią skolos sumą paskirstai per ilgesnį laikotarpį, todėl mėnesinė įmoka mažėja.
Pavyzdžiui, jei turi 50 000 eurų likusios skolos su 3% palūkanomis ir 15 metų likusiu laikotarpiu, tavo mėnesinė įmoka bus apie 345 eurai. Pratęsus kredito laikotarpį iki 20 metų, įmoka sumažėtų iki maždaug 277 eurų – tai beveik 70 eurų mažiau per mėnesį.
Kodėl bankai apie tai nekalbą pirmiausia? Nes ilgesnis kredito laikotarpis reiškia daugiau palūkanų pajamų jiems. Bet štai paradoksas – jie vis tiek nenori tau to aktyviai siūlyti, nes bijo, kad pradėsi galvoti apie refinansavimą kitame banke. Tad šis variantas lieka tarpinėje zonoje: bankas sutiks, jei paprašysi, bet pats nepasiūlys.
Svarbu žinoti, kad daugumai bankų šiai procedūrai nereikia jokio turto perkainojimo. Paprasčiausiai pateiki prašymą, sumoki nedidelį administracinį mokestį (paprastai 30-100 eurų), ir per kelias savaites gauni naują grąžinimo grafiką. Tai kur kas pigiau nei 200-400 eurų kainuojantis nekilnojamojo turto vertinimas.
Mokėjimo atostogos ir delspinigių vengimas
Kai finansinė situacija tampa sudėtinga, daugelis žmonių tiesiog pradeda vėluoti su mokėjimais. Tai viena blogiausių strategijų, nes delspinigiai ir neigiami įrašai kredito istorijoje gali kainuoti daug brangiau nei bet koks kredito pertvarkymas.
Vietoj to reikia žinoti apie mokėjimo atostogas – mechanizmą, leidžiantį laikinai sumažinti arba visiškai sustabdyti kredito mokėjimus. Dauguma bankų turi tokias programas, bet apie jas sužinosi tik tada, kai tiesiogiai paklaussi arba kai jau būsi pradėjęs vėluoti su mokėjimais.
Mokėjimo atostogų metu gali mokėti tik palūkanas arba net visai nemokėti (priklausomai nuo banko politikos ir tavo situacijos). Paprastai tokios atostogos suteikiamos 3-6 mėnesiams, o kai kuriais atvejais net iki metų. Taip, kredito trukmė pailgės, ir galų gale sumokėsi daugiau, bet tai vis tiek geriau nei delspinigiai ir sugadinta kredito istorija.
Praktinis patarimas: jei numatai finansinius sunkumus, kreipkis į banką iš anksto, o ne tada, kai jau esi praleisdęs mokėjimą. Bankai daug palankiau žiūri į klientus, kurie proaktyviai ieško sprendimų, nei į tuos, kurie tiesiog nustoja mokėti.
Anuiteto pakeitimas į linijinį mokėjimą
Dauguma būsto kreditų Lietuvoje yra su anuitetu – tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį moki vienodą sumą, kurioje palūkanų ir pagrindinės skolos dalis keičiasi. Kredito pradžioje moki daugiau palūkanų, o pabaigoje – daugiau pagrindinės skolos.
Tačiau yra ir kitas būdas – linijinis mokėjimas. Šiuo atveju kiekvieną mėnesį moki vienodą pagrindinės skolos dalį, o palūkanos skaičiuojamos nuo likusios skolos. Tai reiškia, kad pirmosios įmokos bus didesnės, bet kiekvieną mėnesį jos mažės.
Jei jau esi grąžinęs dalį kredito, pakeitimas į linijinį mokėjimą gali būti naudingas. Pavyzdžiui, jei iš 30 metų kredito jau esi išmokėjęs 10 metų, likusios skolos suma yra mažesnė, todėl linijinio mokėjimo pradžia nebus tokia skausminga. O įmokos mažės kiekvieną mėnesį, kas psichologiškai taip pat yra malonu.
Ne visi bankai leidžia keisti mokėjimo būdą kredito gyvavimo metu, bet kai kurie tai daro. Ir vėlgi – apie šią galimybę tau greičiausiai nepasakys, kol pats nepaklaussi. Bankai nenori komplikuoti savo apskaitos sistemų, todėl jiems patogiau, kai visi moka anuitetu.
Dalinio išankstinio grąžinimo strategija
Daugelis žmonių žino, kad gali iš anksto grąžinti dalį kredito, bet nežino, kaip tai padaryti strategiškai, kad maksimaliai sumažintų mėnesinę įmoką. Yra du būdai panaudoti dalinio išankstinio grąžinimo galimybę: sutrumpinti kredito laikotarpį arba sumažinti mėnesinę įmoką.
Jei tavo tikslas – sumažinti mėnesinę naštą, visada rinkis antrą variantą. Kai grąžini, tarkime, 5000 eurų iš anksto ir prašai sumažinti įmoką (o ne sutrumpinti laikotarpį), tavo mėnesinė įmoka gali sumažėti 30-50 eurų, priklausomai nuo likusios skolos ir palūkanų normos.
Štai ko bankai tau nepasakys: jei turi laisvų pinigų, bet ne pakankamai didelę sumą iškart, gali daryti kelis mažesnius dalinius išankstinius grąžinimus per metus. Kiekvienas toks grąžinimas sumažins tavo įmoką. Taip, už kiekvieną operaciją gali tekti mokėti nedidelį mokestį (jei toks numatytas sutartyje), bet tai vis tiek gali būti verta.
Dar vienas neakivaizdus dalykas: kai kuriuose bankuose gali derėtis dėl to, kada bus pritaikytas naujas mokėjimo grafikas po dalinio išankstinio grąžinimo. Jei turi finansinių sunkumų tam tikrą mėnesį, gali paprašyti, kad naujas, mažesnis mokėjimas būtų pritaikytas iškart, o ne nuo kito mėnesio.
Palūkanų normų peržiūra be refinansavimo
Daugelis žmonių mano, kad jei nori mažesnių palūkanų, turi refinansuoti kreditą kitame banke. Tai ne visada tiesa. Jei esi patikimas klientas, laiku moki įmokas ir tavo finansinė situacija pagerėjo (pavyzdžiui, padidėjo pajamos), gali tiesiog paprašyti savo banko peržiūrėti palūkanų normą.
Bankai šito nereklamuoja, bet daugelis jų turi vidinę procedūrą klientų lojalumo išlaikymui. Jei ateini su konkrečia konkurento pasiūlymo kopija arba tiesiog argumentuotai paprašai peržiūrėti sąlygas, yra tikimybė, kad bankas sumažins palūkanas 0,1-0,5 procentinio punkto. Tai gali atrodyti nežymiai, bet 50 000 eurų kredito atveju net 0,2% sumažinimas gali reikšti 10-15 eurų mažesnę mėnesinę įmoką.
Geriausias laikas prašyti palūkanų peržiūros – kai Euribor krinta arba kai bankas skelbia naujas akcijas naujiems klientams. Galite argumentuoti: „Jūs naujus klientus priimate su 2,5% palūkanomis, o aš, būdamas ištikimas klientas 5 metus, moku 3,2%. Kaip tai teisinga?”
Svarbu tai daryti raštu – pateikti oficialų prašymą. Jei banko darbuotojas telefonu sako „ne”, tai dar nereiškia galutinio atsakymo. Oficialus prašymas raštu turi būti perduotas atitinkamai komisijai, kuri priima sprendimus pagal kitus kriterijus nei eilinis banko darbuotojas.
Papildomų draudimų peržiūra ir optimizavimas
Kai imi būsto kreditą, tau „primygtinai rekomenduojama” įsigyti įvairių draudimų: gyvybės, nedarbo, turto. Dalis šių draudimų yra privaloma (turto draudimas), bet dauguma – ne. Ir štai kur slypi didžiulė galimybė sumažinti mėnesinę naštą.
Pirma, gyvybės draudimas. Daugelis bankų įskaičiuoja gyvybės draudimo įmoką į bendrą kredito mokėjimą. Jei esi jaunas ir sveikas, šis draudimas gali kainuoti 20-50 eurų per mėnesį. Bet žinai ką? Tu gali atsisakyti banko siūlomo draudimo ir įsigyti pigesnį kitoje draudimo bendrovėje. Arba, jei tavo finansinė situacija pasikeitė (pavyzdžiui, sukaupei pakankamai santaupų), gali visai atsisakyti šio draudimo.
Taip, bankas gali nedžiugauti ir grasinti padidinti palūkanų normą, bet dažniausiai tas padidinimas yra 0,1-0,2%, o draudimo atsisakymas gali sutaupyti 30-40 eurų per mėnesį. Matematika paprasta.
Antra, turto draudimas. Tai vienintelis draudimas, kurio reikalauja įstatymas, bet niekas nesako, kad turi drausti per banko partnerį. Gali rasti pigesnį variantą ir pateikti bankai polisą iš kitos bendrovės. Skirtumas gali būti 10-20 eurų per mėnesį.
Trečia, nedarbo draudimas ir kiti papildomi draudimai – dažniausiai tai yra visiškai nereikalingi produktai su prasta išmokų statistika. Jei juos turi, atsisakyk. Tai gali sutaupyti dar 15-30 eurų per mėnesį.
Kai tylėjimas kainuoja pinigus: ką daryti dabar
Jei suskaičiuosi visas čia aprašytas galimybes, pamatysi, kad be jokio būsto perkainojimo ir refinansavimo gali sumažinti mėnesinę kredito įmoką 50-150 eurų. Kredito trukmės pratęsimas, draudimų optimizavimas, palūkanų peržiūra, dalinis išankstinis grąžinimas – visa tai kartu gali duoti labai apčiuopiamą rezultatą.
Bet štai problema: dauguma žmonių nieko nedarys. Perskaitys šį straipsnį, pamanys „įdomu” ir toliau mokės tiek pat. Kodėl? Nes reikia imtis iniciatyvos, rašyti prašymus, skambinti, derėtis. O mes esame įpratę, kad bankas yra autoritetas, ir jei jis sako, kad taip turi būti, tai taip ir yra.
Bet realybė tokia: bankas yra tavo paslaugų teikėjas, o ne viršininkas. Tu jam moki pinigus už paslaugą, ir tu turi teisę reikalauti geresnių sąlygų. Jei tavęs netenkins atsakymas, gali kreiptis aukščiau, gali skųstis Lietuvos bankui, gali galiausiai keisti banką.
Pradėk nuo paprasčiausio: paskambink savo bankui ir paklausk apie kredito trukmės pratęsimo galimybę. Jei atsakymas teigiamas, paprašyk apskaičiuoti, kokia būtų nauja įmoka. Tada paklausk apie palūkanų normų peržiūrą. Tada peržiūrėk savo draudimus. Vienas skambutis ir valanda laiko gali sutaupyti tūkstančius eurų per likusį kredito laikotarpį.
Ir nepamirsk: bankai uždirba iš to, kad žmonės nežino savo galimybių. Kuo daugiau žinai, tuo mažiau moki. Taip paprasta ir taip sudėtinga tuo pačiu metu.