by Natūraliųjų išmokų apmokestinimas Lietuvoje kasmet keičiasi, o 2024 metai atnešė ne tik naujų taisyklių, bet ir papildomų galvos skausmų apskaitos specialistams. Daugelis darbdavių vis dar klaidingai interpretuoja, kas laikoma natūraliąja išmoka, kaip ją vertinti ir kokius mokesčius taikyti. Dar blogiau – kai kurie sąmoningai bando apeiti įstatymus, tikėdamiesi, kad VMI nepastebes.
Realybė tokia, kad natūraliųjų išmokų srityje klaidos kainuoja brangiai. Ne tik dėl baudų ir delspinigių, bet ir dėl reputacijos praradimo. Todėl verta išsiaiškinti, kaip 2024 metais teisingai elgtis su šiomis išmokomis.
Kas iš tikrųjų yra natūralioji išmoka 2024 metais
Daugelis darbdavių mano žinantys, kas yra natūralioji išmoka, bet praktika rodo priešingai. Natūralioji išmoka – tai bet koks turtas, paslaugos ar teisės, kurias darbuotojas gauna iš darbdavio ne pinigų forma ir kurios turi turtinę vertę.
Štai kur prasideda problemos. Darbdaviai dažnai pamiršta, kad natūraliąja išmoka gali būti:
- Nemokamas arba lengvatinis darbuotojo naudojimasis įmonės automobiliu asmeniniams tikslams
- Apmokėtos atostogos užsienyje (net jei tai vadinama „komandirote”)
- Dovanos, viršijančios nustatytus limitus
- Nemokamas maitinimas, viršijantis 3 eurų per darbo dieną
- Apmokėti sporto klubo abonementai
- Nemokamas būstas ar jo nuoma
Ypač dažnai klaidos daromos su automobiliais. Jei darbuotojas naudoja įmonės automobilį asmeniniams tikslams, tai visada yra natūralioji išmoka, nepriklausomai nuo to, ar jis moka už kurą, ar ne.
2024 metų teisės aktų pakeitimai: kas pasikeitė iš esmės
2024 metais įsigaliojo keli svarbūs pakeitimai, kurie kardinaliai keičia natūraliųjų išmokų apmokestinimą. Pirmiausia, padidėjo neapmokestinamieji limitai kai kurioms išmokoms, bet kartu sugriežtėjo kontrolės mechanizmai.
Svarbiausi pakeitimai:
Dovanų limitas padidėjo iki 42 eurų per metus vienam darbuotojui (anksčiau buvo 28 eurai). Tačiau čia yra spąstai – šis limitas taikomas tik tam tikroms progoms: gimtadieniui, darbo jubiliejui ar šventėms. Bet kokios kitos dovanos apmokestinamos nuo pirmo euro.
Maitinimo išlaidos išliko 3 eurai per darbo dieną, bet dabar griežčiau kontroliuojama, ar maitinimas tikrai susijęs su darbo procesu. Jei darbuotojai gauna maistą namų biure dirbdami – tai jau natūralioji išmoka.
Automobilių vertinimas tapo sudėtingesnis. Dabar reikia atsižvelgti ne tik į automobilio amžių ir vertę, bet ir į faktinio naudojimo intensyvumą. VMI turi teisę reikalauti GPS duomenų ar kitos naudojimo apskaitos.
Vertinimo metodai: kodėl dauguma daro klaidingai
Natūraliųjų išmokų vertinimas – tai ne matematikos uždavinys, o meno forma. Dažniausiai darbdaviai renkasi jiems palankiausią vertinimo metodą, o ne teisingą.
Pagal įstatymą, natūralioji išmoka vertinama rinkos kaina. Skamba paprastai, bet praktikoje tai reiškia:
Jei darbuotojui suteikiamas nemokamas sporto klubo abonementas, jo vertė turi būti lygi tai sumai, kurią darbuotojas mokėtų pats už tokį patį abonementą. Ne tai, kiek įmonė moka už korporatyvinį paketą, o būtent rinkos kaina fiziniam asmeniui.
Su automobiliais dar sudėtingiau. Jei darbuotojas naudoja įmonės automobilį asmeniniams tikslams, natūraliosios išmokos vertė skaičiuojama pagal formulę: automobilio vertė × 1,5% × naudojimo koeficientas. Bet čia slepiasi spąstai – automobilio vertė turi būti ne ta, už kurią jis buvo įsigytas, o dabartinė rinkos vertė.
Mokesčių skaičiavimas: praktiniai pavyzdžiai ir spąstai
Kai natūralioji išmoka įvertinta, prasideda tikrasis galvos skausmas – mokesčių skaičiavimas. 2024 metais natūraliosios išmokos apmokestinamos taip:
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) – 20% (arba 15%, jei taikoma lengvata). Čia svarbu nepamiršti, kad GPM skaičiuojamas nuo visos natūraliosios išmokos vertės, įskaitant ir pačius mokesčius, kuriuos moka darbdavys.
Socialinio draudimo įmokos – 19,5% (darbuotojo dalis) ir 1,77% (darbdavio dalis). Daugelis pamiršta, kad socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ne nuo natūraliosios išmokos vertės, o nuo jos piniginio ekvivalento.
Praktinis pavyzdys: darbuotojas gauna sporto klubo abonementą, kurio rinkos vertė 50 eurų per mėnesį.
- GPM: 50 × 20% = 10 eurų
- Socialinio draudimo įmokos (darbuotojo dalis): 50 × 19,5% = 9,75 euro
- Socialinio draudimo įmokos (darbdavio dalis): 50 × 1,77% = 0,89 euro
Iš viso mokesčių: 20,64 euro. Bet čia ne viskas – jei darbdavys nori, kad darbuotojas gautų abonementą „į rankas” be papildomų mokesčių, reikia skaičiuoti „gross-up” – tai yra, padidinti natūraliosios išmokos vertę taip, kad po mokesčių nukėlimo liktų norima suma.
Deklaravimo tvarka ir terminai
Natūraliųjų išmokų deklaravimas – tai ne vienkartinis veiksmas metų pabaigoje, o nuolatinis procesas. Daugelis darbdavių šią tiesą supranta per vėlai, kai gauna VMI patikrinimu pagrįstus reikalavimus.
Mėnesio ataskaitos turi būti pateikiamos iki kito mėnesio 15 dienos. Jei natūralioji išmoka suteikta sausio mėnesį, apie ją reikia pranešti iki vasario 15 dienos. Jokių išimčių ar atidėjimų nėra.
Ataskaitos forma FR0573 turi būti užpildyta kruopščiai. Dažniausios klaidos:
- Neteisingai nurodomas natūraliosios išmokos kodas
- Klaidingai skaičiuojama vertė
- Pamiršta nurodyti mokesčių sumokėjimo šaltinį
Ypač svarbu teisingai nurodyti, kas moka mokesčius – darbuotojas ar darbdavys. Jei mokesčius moka darbdavys, bet ataskaitos to neparodo, VMI gali pripažinti, kad darbuotojas gavo papildomą pajamą, lygią mokesčių sumai.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Per dešimtmečius darbo su natūraliųjų išmokų apskaita matėme beveik visas įmanomas klaidas. Kai kurios iš jų kartojasi taip dažnai, kad atrodo, jog darbdaviai specialiai bando sukurti problemų sau.
Klaida Nr. 1: „Mes nemokame mokesčių, nes tai darbo priemonė”
Dažniausiai girdimas argumentas dėl automobilių ar telefonų. Realybė tokia: jei darbuotojas naudoja įmonės turtą asmeniniams tikslams, tai natūralioji išmoka. Net jei 90% laiko automobilis naudojamas darbui, o tik 10% – asmeniniams tikslams, nuo tų 10% reikia mokėti mokesčius.
Klaida Nr. 2: „Darbuotojas pats sumoka mokesčius”
Mokesčius už natūraliąsias išmokas visada moka darbdavys. Net jei sutartyje nurodyta, kad mokesčius moka darbuotojas, darbdavys vis tiek atsako už jų sumokėjimą VMI. Jei darbuotojas nemoka – darbdavys turės mokėti pats, dar pridėdamas baudas ir delspinigius.
Klaida Nr. 3: „Tai ne išmoka, o kompensacija”
Kompensacijomis galima vadinti tik tas išlaidas, kurias darbuotojas patyrė vykdydamas darbo funkcijas. Jei darbuotojas gauna pinigų ar paslaugų už tai, kad dirba įmonėje, tai išmoka, o ne kompensacija.
Kai tikrovė susiduria su biurokratija: išvados ir rekomendacijos
Natūraliųjų išmokų apmokestinimas Lietuvoje yra sudėtinga sritis, kur klaidos kainuoja brangiai. 2024 metų pakeitimai padarė sistemą šiek tiek lankstesnę, bet kartu ir sudėtingesnę kontroliuoti.
Praktiniai patarimai, kaip išvengti problemų:
Dokumentuokite viską. Kiekviena natūralioji išmoka turi turėti pagrindimą – kodėl ji suteikta, kaip įvertinta, kaip apskaičiuoti mokesčiai. VMI patikrinimo metu šie dokumentai bus jūsų gelbėjimo ratas.
Reguliariai peržiūrėkite savo praktiką. Tai, kas buvo teisinga praėjusiais metais, nebūtinai teisinga dabar. Teisės aktai keičiasi, VMI praktika evoliucionuoja.
Nesigailėkite pinigų konsultacijoms. Geriau sumokėti kelis šimtus eurų už profesionalų patarimą nei vėliau mokėti tūkstančius baudų ir delspinigių.
Būkite atsargūs su „kūrybiškumu”. Bandymai apeiti įstatymus dažniausiai baigiasi prastai. VMI specialistai mato tokius bandymus iš tolo ir reaguoja atitinkamai.
Svarbiausia – nepamirškite, kad natūraliųjų išmokų tikslas yra motyvuoti darbuotojus, o ne sukurti mokesčių problemų. Jei išmoka sukuria daugiau problemų nei naudos, galbūt verta apsvarstyti alternatyvas – pavyzdžiui, papildomą atlyginimą pinigais, nuo kurio darbuotojas pats galės nusipirkti tai, ko jam reikia.