by Kasetė – ne vienkartinis daiktas
Vilniaus biuruose jau seniai nusistovėjo tam tikra rutina: spausdintuvas sugeria lapą, išspjauna dokumentą, o kasetė po kurio laiko išeikvoja dažus. Ir čia prasideda pasirinkimas – pirkti naują ar užpildyti seną. Dar prieš dešimt metų atsakymas buvo beveik automatinis: nauja ir tiek. Šiandien vis daugiau įmonių stabtelėja ir perskaičiuoja.
Ne dėl to, kad tapo ekologiškesnės ar filosofiškesnės. Tiesiog skaičiai pradėjo kalbėti garsiau.
Kiek iš tikrųjų kainuoja „nauja”
Originalios spausdintuvų kasetės – tai vienas iš tų produktų, kur gamintojo marža yra tiesiog įžūli. HP, Canon, Epson ir kiti jau seniai suprato, kad pinigai ne spausdintuve, o dažuose. Todėl prietaisas parduodamas pigiai, o kasetės – brangiai. Vilniaus biuro reikmenų tiekėjai patvirtina: originali kasetė vidutiniam lazeriniams spausdintuvui gali kainuoti 40–80 eurų, o jos pildymas – 8–20 eurų. Skirtumas trijų, keturių kartų.
Įmonei, kuri per mėnesį išnaudoja penkias–dešimt kasečių, tai jau ne smulkmena – tai kelių šimtų eurų skirtumas kasmet. O dideliems biurams – ir tūkstančiai.
Kokybės klausimas: mitas ar realybė
Bene dažniausias argumentas prieš pildymą – „kokybė bus blogesnė”. Ir čia reikia būti sąžiningais: taip, gali būti. Jei pildymas atliekamas nekokybiškai, su pigiais dažais arba neatnaujinus būgno – spaudiniai gali pablogėti, kasetė gali pratekėti.
Tačiau Vilniuje veikiančios specializuotos pildymo paslaugų įmonės jau dirba su profesionalia įranga ir sertifikuotais dažais. Tinkamai atliktas pildymas duoda rezultatą, kurį eilinis darbuotojas nuo originalo atskirti tiesiog nesugebės. Problema ne technologijoje – problema nekokybiškai atliktame darbe, kurio, deja, rinkoje taip pat pasitaiko.
Todėl pasirinkimas tiekėjo šiuo atveju yra svarbesnis nei pats sprendimas pildyti ar ne.
Tvarumas – ne tik rinkodaros žodis
Plastikinė kasetė gamtoje skyla apie tūkstantį metų. Lietuvos įmonės, deklaruojančios tvarumo politiką, vis dažniau į šį aspektą žiūri ne kaip į viešųjų ryšių priemonę, o kaip į realų veiklos principą. Pildymas leidžia tą patį plastikinį korpusą naudoti kelis kartus – dažnai iki penkių ar šešių ciklų – prieš jam galutinai atitarnavus.
Europos Sąjungos žaliojo kurso kontekste, kai verslas vis labiau spaudžiamas mažinti atliekų kiekį, tai tampa ir praktine, ir strategine pozicija. Vilniaus savivaldybė, stambesnės korporacijos ir net valstybinės institucijos pamažu ima tai fiksuoti viešųjų pirkimų kriterijuose.
Kai ekonomika ir sąžinė sutampa
Retai pasitaiko situacijų, kai pigiau ir geriau aplinkai yra tas pats sprendimas. Spausdintuvų kasečių pildymas – vienas iš tų atvejų, kai skaičiuoklė ir ekologinis sąmoningumas rodo tą pačią kryptį. Vilniaus verslas tai pamažu supranta – ne iš idealizmo, o iš paprastos logikos. Mokėti keturis kartus daugiau už tą patį rezultatą, kai alternatyva yra patikima ir prieinama, sunku pagrįsti bet kokioje finansų ataskaitoje. O kasetė, kuri dar tinka naudoti, šiukšliadėžėje – tai tiesiog pinigai, išmesti kartu su plastiku.